nebylus Londonas
Atrodo, kad pavasaris parsibeldė ir čia, savaitgalis buvo šiltas ir saulėtas. Paukščiukai čiulba nuo 4 ryto, voverės lanksto medžių šakas ir pešasi parkuose dėl riešutų. Vienu žodžiu, gražu, bet dar ne žalia.
Nusipirkom futbolo kamuolį už tris svarus, tai buvau su draugais išėjęs paspardyt į šalia esantį parką, tiesa pabaigėm mėtydami į krepšį, ech tie instinktai. Turiu pastebėti, kad parkų erdvės čia belekaip didelės – kur bespirtum, ten ant žolės nukris, nebaisu, kad kokį langą iš šalia esančio penkiaukščio išdauši. Žmonės savo keturkojų draugų išmatas susirenka, todėl paėmęs purviną kamuolį, esi šimtu procentų užtikrintas, kad tie nešvarumai nebus neaiškios kilmės šūdai. Parko inventorius taip pat stebina, beveik kiekviename didesniame parke rasi krepšinio ir futbolo aikštelių, o kartais net teniso kortų, didumo sulig Lietuvos miestų teniso aikštynais. Žmonės čia viską naudoja ir tausoja, todėl visada žinai, kad atėjęs pažaisti, rasi nenutrauktą tinklą, nenulaužtą lanką ar krepšinio aikštelę nepridaužytą stiklinių butelių. 1:0 Londono naudai.
Toliau keletas nuotraukų iš serijos, kurią pavadinau “nebylus Londonas”.
